Antrojo pasaulinio karo metais džiazas buvo suvokiamas kaip nacionalinė JAV muzika, ir daugiau nei tai - kaip demokratija, atsispindinti skambesy. Svingo orkestrai, vienijantys juodaodžius ir baltaodžius, nešė lygybės idėją, o jų muzika palaikė tautos dvasią sunkiu laikotarpiu. Tačiau karo situacija reikalavo taupumo (taip pat ir muzikoje), muzikantų federacijos streikas paveikė radijo eterio ir įrašų turinį, o neišsipdžiusi rasinės lygybės viltis pastūmėjo naują juodaodžių kūrybos formą - bibopą, kuris oponavo svingui, ir kartu rėmėsi juo, perprasmingo džiazą, ir tuo pačiu įtvirtino jo esmingus bruožus. Ved. Laima Slepkovaitė